Ku­ni­gaikštis Pran­ciškus Ksa­ve­ras (Sta­nis­lo­vas) (1742–1814) – jau­nes­nysis Ta­do sū­nus, My­ko­lo Kle­o­po dė­dė, Lie­tu­vos lau­ko sar­gy­bi­nis, LDK di­dy­sis prie­vaiz­das, Rie­ta­vo ir Pževals­ko se­niū­nas, Ba­ro kon­fe­de­ra­tas. Jam pri­klau­sė Ma­la­de­či­na, Ha­nu­ta ir Za­le­sė. Tu­rė­jo gra­fo ti­tu­lą. Gi­mė 1742 m. sau­sio 17 d.

1771 m. rug­sė­jo 23-osios nak­tį P. K. Ogins­kis prie Sta­lo­vi­čų da­ly­va­vo ta­me pa­čia­me mū­šy­je, ku­ria­me ru­sų ka­riuo­me­nė, va­do­vau­ja­ma Su­vo­ro­vo, su­triuš­ki­no et­mo­no My­ko­lo Ka­zi­mie­ro Ogins­kio va­do­vau­ja­mą tūks­tan­ti­nį kon­fe­de­ra­tų bū­rį. P. K. Ogins­kis pa­te­ko į ne­lais­vę. Jo tė­vas, Vi­tebs­ko vai­va­da Ta­das Ogins­kis, su­ži­no­jęs apie „su­triuš­kin­tą Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės sto­vyk­lą“, pa­ra­šė laiš­ką ka­ra­liui Sta­nis­lo­vui Au­gus­tui, ku­ria­me už­ta­rė sa­vo jau­nes­nįjį sū­nų, aiš­kin­da­mas, kad jis „vyk­dė tar­ny­bą at­šiau­rio­mis va­do­vo pa­dė­ties są­ly­go­mis“. Ka­ra­lius iš Lie­tu­vos gin­kli­nin­ko An­driaus Ogins­kio (Pran­ciš­kaus bro­lio) jau bu­vo gir­dė­jęs apie P. K. Ogins­kio pa­dė­tį ir spa­lio 6 d. vai­va­dai ad­re­suo­ta­me laiš­ke para­šė, kad no­riai įvyk­dė „pa­do­rius ir veiks­min­gus jo as­me­niui žings­nius.“

Pran­ciš­kaus Ksa­ve­ro lai­kų Za­le­sė yra mi­ni­ma XVI­II a. in­ven­to­riuo­se.

Gra­fas Pran­ciš­kus ne­tu­rė­jo pa­li­kuo­nių, to­dėl Za­le­sę kaip pa­li­ki­mą 1802 m. per­da­vė sa­vo sū­nė­nui My­ko­lui Kle­o­pui Ogins­kiui.