Ku­ni­gaikštis Si­mo­nas Ka­ro­lis Ogins­kis (apie 1620–1699, Le­vo Sa­mu­e­lio sū­nus)

Pradžia | Oginskių giminė > Ku­ni­gaikštis Si­mo­nas Ka­ro­lis Ogins­kis (apie 1620–1699, Le­vo Sa­mu­e­lio sū­nus)

 

Ku­ni­gaikštis Si­mo­nas Ka­ro­lis Ogins­kis (apie 1620–1699, Le­vo Sa­mu­e­lio sū­nus) – Vi­tebs­ko pa­ka­ma­ris, Mstis­la­vo vai­va­da, Lie­tu­vos gin­kli­nin­kas. 1639 m. kar­tu su bro­liu Jo­nu Jac­ku­mi įsto­jo į Kro­ku­vos uni­ver­si­te­tą. Vė­liau, 1641 m., Si­mo­nas Ka­ro­lis pra­dė­jo stu­di­juo­ti Fra­ne­ke­rio uni­ver­si­te­te Olan­di­jo­je. Ten iš­lei­do pran­cū­ziš­ko eti­ke­to tai­syk­lių va­do­vė­lio ver­ti­mą į lo­ty­nų kal­bą. Gy­ven­da­mas Fra­ne­ke­ry­je ve­dė bur­mist­ro duk­rą T. Sta­ak­man, ku­ri ne­tru­kus po vy­ro grį­ži­mo į gim­ti­nę jį pa­li­ko ir kar­tu su duk­ra So­fi­ja grį­žo na­mo. Taigi ga­li bū­ti, kad Olan­di­jo­je gy­ve­na Si­mo­no Ka­ro­lio duk­ros So­fi­jos pa­li­kuo­nys (ši Olandijos Ogins­kių li­ni­ja dar lau­kia sa­vo ty­ri­nė­to­jo).

1655 m. Vil­niu­je Simonas Karolis kar­tu su tė­vu pri­sie­kė pa­val­di­nys­tę Ru­si­jai, ta­čiau 1660 m. jis, LDK ka­riuo­me­nės po­ru­či­kas, jau ko­vo­jo prieš Mask­vos ca­rą. Val­dė Vie­vį, o Vi­tebs­ko že­mė­je – Lioz­nos ir Rud­nios dva­rus (Mi­ku­li­ną pa­vel­dė­jo jo bro­lis Jo­nas). 1672 m. S. K. Oginskis Vil­niu­je bu­vo Šven­tos Dva­sios bro­li­jos se­niū­nas, ta­čiau apie 1680 m. jis, kaip ir di­džio­ji da­lis jo gi­mi­nai­čių, per­ėjo į ka­ta­li­ky­bę.

1654–1667 m. ka­ro me­tais Ru­si­jos ka­riuo­me­nė už­ėmė Vi­tebs­ką, 1664 m. bu­vo pa­da­ry­tas mies­to „Brė­ži­nys“ (pa­siųs­tas pa­tvir­tin­ti į Mask­vą ca­rui Alek­se­jui Mi­chai­lo­vi­čiui). „Brė­ži­ny­je“ yra pa­vaiz­duo­tas ir vai­va­dos na­mas, ku­ria­me gy­ve­no Si­mo­nas Ka­ro­lis.

Ne­pai­sant per­ėji­mo į ka­ta­li­ky­bę (iki to lai­ko vi­sa Ogins­kių gi­mi­nė bu­vo sta­čia­ti­kiai), Si­mo­nas Ka­ro­lis savo lė­šo­mis rė­mė Vi­tebs­ke bu­vu­sį Šv. Mar­ko sta­čia­ti­kių vie­nuo­ly­ną. Po 1690 m. gais­ro jis at­nau­ji­no vie­nuo­lių ce­les ir pa­sta­tė me­di­nį Šven­čiau­siosios Tre­jy­bės so­bo­rą, ant ku­rio du­rų bu­vo iš­skap­tuo­tas Ogins­kių her­bas „Ogi­niec“. Ši baž­ny­čia bu­vo su­nai­kin­ta XX a. 3 de­šimt­me­ty­je.

Vi­tebs­ko pa­ka­ma­ris bu­vo ve­dęs tris kar­tus. Iš san­tuo­kos su ant­rą­ja žmo­na Te­odo­ra Kor­sa­kai­te tu­rė­jo sū­nus Bo­gus­la­vą, Mar­ci­jo­ną My­ko­lą, Je­žį ir duk­ras Kris­ti­ną bei Ele­o­no­rą. Iš pas­ku­ti­niosios savo san­tuo­kos (žmona Te­re­sė Vai­niū­tė) – sū­nų Alek­san­drą. Si­mo­nas Ka­ro­lis Ogins­kis mi­rė 1699 m. ir bu­vo pa­lai­do­tas Vil­niu­je, sa­vo fun­duo­to­je Šv. Te­re­sės baž­ny­čio­je – prie ba­sų­jų kar­me­li­tų vie­nuo­ly­no.